Gripas visame pasaulyje yra labai aktuali žmonių sveikatos problema.

Pagal socialinę ir ekonominę žalą visuomenei jis, kartu su kitomis ūminėmis kvėpavimo infekcijomis, pirmauja tarp visų užkrečiamųjų ligų. Gripas – pavojingiausia, sunkiausia ūminė kvėpavimo takų infekcija.

Kaip išvengti gripo?

Kol kas skiepijimas yra vienintelė efektyvi priemonė, apsauganti nuo gripo. Šiuolaikinių skiepų efektyvumas siekia nuo 70% iki 95%, priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir imuniteto būklės.

Jei norite išvengti gripo, siūlome vengti ir masinio žmonių susibūrimo vietų. Uždaroje erdvėje (autobuse, traukinyje, lifte) rizika užsikrėsti gripu didesnė. Jei užsikrėtęs žmogus kosti, čiaudo, jo platinamas virusas išlieka ore apie dvi valandas.

Kada skiepytis nuo gripo?

Skiepytis reikėtų rudenį, kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti reikiamas imunitetas. Sveiko žmogaus organizmas įgauna atsparumo per dvi savaites. Ligotam, senyvam žmogui reikia daugiau laiko. Todėl patartina skiepytis spalio – lapkričio mėnesiais. Tačiau ir prasidėjus epidemijai verta pasiskiepyti. Neprasminga skiepytis pavasarį ir vasarą, nebent ruoštumėtės keliauti į pietų pusrutulį.

Ar dažnai reikia skiepytis?

Kadangi gripą kiekvienais metais sukelia vis kitas viruso tipas, skiepytis reikėtų kasmet tam sezonui pagaminta vakcina.

Kaip gaminami skiepai?

Šiuolaikiniai skiepai gaminami atsižvelgiant į Pasaulinės Sveikatos Organizacijos nustatytus gripo viruso tipus. PSO renka informaciją apie visus pasaulyje randamus gripo virusus. Remiantis gautais duomenimis, kasmet atrenkami trys realiausi gripo viruso štamai ir pagaminami jiems tinkantys skiepai. 

Skiepai nuo gripo gaminami taikant pažangiausias technologijas, gripo viruso juose nėra - paliekamos tik viruso dalelės, stimuliuojančios žmogaus imunitetą. Taigi skiepai negali sukelti ligos.

Kas turi pasiskiepyti nuo gripo?

Pirmiausiai tai turėtų padaryti žmonės, priklausantys vadinamosioms rizikos grupėms:

  • senyvo amžiaus;
  • sergantys lėtinėmis plaučių , kvėpavimo takų ligomis, astma;
  • sergantys lėtinėmis širdies – kraujagyslių ligomis;
  • sergantys lėtinėmis inkstų ligomis;
  • sergantys cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis metabolizmo ligomis;
  • visi rizikos grupėms priklausančių asmenų šeimos nariai;
  • dirbantys dažnai žmonių lankomose vietose (medicinos personalas, policininkai, pardavėjai, mokymo įstaigų ir kitų didelių gamyklų darbuotojai). Jų pasiskiepijimas yra ypač naudingas visuomenei, nes apsaugo nuo užsikrėtimo šiuo susirgimu aukščiau išvardintų grupių atstovus.
  • gyventojai, pageidaujantys sumažinti riziką susirgti gripu, pavyzdžiui, namuose ar darbe labai užsiėmę žmonės, negalintys ilgesniam laikui dėl ligos palikti darbų.

Valstybės lėšomis (nemokamai) skiepijami:

  • sergantys lėtinėmis ligomis,
  • nėščiosios moterys,
  • 65 m. ir vyresni asmenys.